Kelionė po pinigų pasaulį

2023 11 13


Kas galėjo būti pinigai senovėje? Kokie buvo pirmieji pinigai žmonijos istorijoje? Kiek kainuotumėte, jei būtumėte auksinis? Kaip atrodė pirmieji lietuviški pinigai? Kaip pinigai gaminami šiandien ir kam jie reikalingi? Į šiuos klausimus ir dar daug neįtikėtinų dalykų iš pinigų ir bankų pasaulio dalyviai atrado šioje, pažintinėje kelionėje po monetų muziejų.

Ekskursijos metu, kviečiami gido, naujoje, modernioje pinigų muziejaus ekspozicijoje,išsidėsčiusioje penkiose muziejaus salėse per du aukštus ir užimančioje 300 kv. m plotą, dalyviai susipažino su pinigų istorija nuo seniausių laikų, kai pinigai dar buvo prekės, iki naujųjų laikų, kai jie tapo metalo monetomis, popieriniais banknotais ir kredito kortelėmis.

Keliaudami, po ekspozicines erdves, parodoje dalyviai išvydo medalius, monetas, neįgyvendintus grafinius projektus, banknotus bei vertybinius popierius, kuriuose vaizduojamas jubiliejų minintis Vilnius, jo architektūra, čia gyvenusios ir kūrusios istorinės asmenybės. Parodoje, dalyviai išvydo vieno žymiausių XX a. Lietuvos medalininkų Petro Rimšos medalius, kolekcinių ir proginių monetų neįgyvendintus grafinius projektus, gamybos priemones, monetas, kuriuose vaizduojama jubiliejų mininti mūsų sostinė“. Ekspozicinės ekskursijos metu, dalyviai turėjo galimybę - apžiūrėti visą muziejaus ekspoziciją, išbandyti interaktyviąsias muziejaus pramogas, nusikaldinti savo pačių rankomis kaldintą monetą.
 
Įspūdį dalyviams, pinigų muziejuje paliko naujas eksponatas – atrakcija „Aukso luitas“. Tai tiksli standartinio aukso luito kopija, padengta tikru auksu! Jo svoris yra lygiai toks, koks ir bet kurio saugyklose saugomo aukso luito. Kiekvienas dalyvis, turėjo galimybę pabandyti jį pakelti, pasitikrinti savo jėgas ir prisiliesti prie tikro aukso. Žvilgtelėjus į vieną aukso luitą, kilo klausimas, o kodėl toks sąlyginai nedidelis metalo gabalas sveria tiek daug, net daugiau nei 12 kg? Atsakymas – metalo tankis. Dalyviai sužinojo, kad aukso tankis yra vienas didžiausių tarp visų metalų – 19,3 g/cm3, o tarp tauriųjų metalų jis nusileidžia tik platinai (21 g/cm3). Taigi, netikėkite filmais, kuriuose aukso luitų vagys susikrauna juos į krepšius ir lengvai pabėga, tai būtų neįmanoma.

Suderintos tradicinės eksponavimo formos ir šiuolaikinės interaktyviosios priemonės, dalyviams suteikė galimybę gauti daugiau informacijos apie pinigų istoriją, ne tik pasyviai apžiūrėti ekspoziciją, bet ir aktyviai dalyvauti pažinimo procese, naudojantis įvairiais papildomais žinių įgijimo šaltiniais ir priemonėmis: kompiuteriniais terminalais su specialiomis programomis, specialiai orientuota interneto prieiga, teminiais, mokomaisiais ir dokumentiniais filmais. Vizualūs muziejaus sprendimai, meno kūrinių integravimas, įvairios interaktyviosios priemonės, vaizdo, garso ir šviesos efektai, ne tik sužadino dalyvių susidomėjimą, bet ir suteikė galimybę kaupti ir įtvirtinti įgytas žinias, paskatino gilintis į rūpimus klausimus, savarankiškai juos interpretuoti ir ieškoti atsakymų.