+370 310 51 080
info@varenosspc.lt
Pažintinė išvyka į Marcinkonis – Dzūkijos nacionalinio parko Lankytojų centrą
2023 11 10
Šių metų spalio 11 d. Varėnos socialinių paslaugų centro neįgaliųjų dienos užimtumo grupės dalyviams, buvo organizuojama pažintinė išvyka į Marcinkonis – Dzūkijos nacionalinio parko Lankytojų centrą, kuriame: dalyvavo edukacinėse veiklose; lankėsi Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate.
Direkcijos specialistui pasitikus dalyvius, ekskursinė programa Dzūkijos nacionaliniame parko Lankytojų centre prasidėjo ekspozicijos lankymu, kurioje lankytojai susipažino surezervate saugoma augalija ir gyvūnija, kraštovaizdžio formavimosi istorija, žmogaus veikla Čepkeliuose. Vėliau dalyviai ekskursiją tęsė prie Čepkelių pelkės mokomojo tako. Ten dalyviai pamatė, dalį būdingiausių Čepkelių gamtiniam rezervatui buveinių: pušynais apaugusias žemynines kopas, aukštapelkę su reliktiniais ežerokšniais ir salomis, greta aptinkamas stepėms bei tundrai būdingas augalų bendrijas. Čepkeliuose gausu retų ir nykstančių rūšių, tad čia yra daug buveinių, kurios ypatingai svarbios visos Europos biologinei įvairovei. Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas yra tarptautinės reikšmės RAMSAR šlapžemė, taip pat priklausanti Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklui NATURA 2000.
Čepkelių raistas – tai didžiausia Lietuvos aukštapelkė su reliktiniais ežerais ir salomis, žemyninių kopų likučiais, taigos tipo miškeliais, nuostabia gyvūnijos ir augalijos įvairove, bei kitais gamtos paminklais.5,9 ha užimančioje Čepkelių pelkėje priskaičiuojama per aštuoniasdešimt salų ir salelių. 11,2 ha rezervate įsikūrę stambiausios Lietuvoje kurtinių, gervių, stulgių, apuokų populiacijos. Galima aptikti net tetervinų ir juodųjų gandrų!… Dzūkijos nacionalinis parkas – tai viena iš nedaugelio vietų, kur vis dar netrikdomi gyvena vilkai ir lūšys, o žiemos metu, be baimės ganosi gausybė briedžių. Čepkelių rezervatas yra saugomas gamtos paminklas, taigi žmogaus veikla čia ypatingai apribota.
Stebėdami, tyrinėdami, ne tik įgauname naujų žinių, bet ir patiriame naujų įspūdžių, gerų emocijų.
Per pažinimą ateina patirtis, supratimas ir tolerancija.
Keliaudami, dalyviai praplėtė akiratį, patyrė naujos, dar nepažintos patirties. Pažintinės išvykos, ne tik leidžia atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių, bet ir užgrūdina, padeda pamatyti, pažinti ir prisiliesti prie istorijos, kitokios dar nematytos, nepažintos aplinkos, viskuo - kvapais, vaizdais, patirtimi ir išgyvenimais.
Po turiningai praleisto laiko Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centre, ekskursinė programa tęsiama Stėgalių stumbryne.
Netoli etnografinio Zervynų kaimo, Varėnos rajone, besiganantys stumbrai – nuo kovo pradžios tapo įprastu vaizdu.
Čia, ekskursijos gidui leidus, dalyviai, palipę ant naujai įrengto apžvalgos tiltelio, stebėjo girių milžinus, klausėsi informatyvaus pasakojimo, apie Stėgalių stumbryne besiganančius stumbrus, jų kilmę, šiuo metu igyvendinamą projektą „Stumbrų apsaugos priemonių įgyvendinimas“ - stumbrų išsaugojimui ir kitos naudingos informacijos .
Stumbras yra didžiausias šiuo metu Lietuvoje gyvenantis žvėris: patinai būna iki 1,9 m aukščio ir 1000 kg svorio, patelės – iki 1,6 m aukščio ir 400-500 kg svorio. Iki šiol stumbrai tankiausiai gyveno Aukštaitijoje – Kėdainių ir Panevėžio rajonuose, kur daugiau derlingų žemių.
Lankydamiesi, Stėgalių stumryne, sužinojme, jog, Dzūkijos nacionaliniame parke Stėgalių gamtiniame komplekse naujai įrengtas stumbrynas apima apie 100 hektarų. Pagal vykdomą projektą „Stumbrų apsaugos priemonių įgyvendinimas“, yra pastatytas stumbrininko namas, įsigyta dalis įrangos stumbryno priežiūrai. Gyvūnams naujuose aptvaruose – daug erdvės, čia sudarytos puikios sąlygos: įrengtos šėryklos, girdyklos, druskos laižyklos. Vasarą nuo saulės stumbrai turi galimybę pasislėpti - pavėsinėse.
Tarnyba pabrėžia, kad stumbrai, kaip ir visi kiti laukiniai gyvūnai, nepuola žmogaus, kol jiems patiems nekeliamas pavojus. Pamačius laukinį gyvūną miške ar laukymėje, reikėtų elgtis ramiai ir jo nebaidyti, palaukti kol nueis savais keliais. Jei stumbras priartėja labai arti ar užsuka į kiemą, reikėtų elgtis ramiai, luktelti, kol pats nueis. Kaip skelbia tarnyba, nors stumbrai iš išvaizdos atrodo galingi gyvūnai, tačiau yra labai baikštūs. Lietuvos stumbrų populiaciją sudaro nelaisvėje ir laisvėje gyvenantys gyvūnai. Paskutiniais metais stumbrų skaičius sparčiai didėjo – šiuo metu Lietuvoje yra apie 280 stumbrų.
Spalio pabaigoje iš Stėgalių stumbryno į laisvę buvo paleista 16 stumbrų. Taip nuspręsta siekiant gerinti stumbrų sveikatą ir išskaidyti didelę bandą, darančią žalą žemės ūkiui. Tarnybos teigimu, dėl didelės stumbrų koncentracijos vienoje vietoje vyksta stumbrų kraujomaiša ir dėl to stipriai suprastėjusi Lietuvoje gyvenančių stumbrų bandos sveikatos būklė, atsparumas ligoms. Stėgalių stumbryno aptvare ir toliau nuolatos gyvena keletas stumbrų.
M. K. Čiurlionio g. 61A, Varėna
+370 310 51 080
info@varenosspc.lt