Savanoriai – bendruomenės ir socialinių darbuotojų pagalbininkai

Spalio 14-15 d. vyko 33-oji „Maisto banko“ akcija. Akcijoje dalyvavo 334 stokojančius globojančios nevyriausybinės organizacijos. Varėnos socialinių paslaugų centro vyresnioji socialinė darbuotoja Rita Kvietkauskienė savanoriškai gelbėjo Varėnos rajono visuomeninei organizacijai "Ištieskime ranką vaikui".

Žmogaus ir bendruomenės gyvenimas yra painus ir sudėtingas tinklas, kuriame susijungia platus spektras skirtingų patirčių, lūkesčių, iššūkių, iniciatyvų, jame gausu problemų, konfliktų, skaudžių, nemalonių dalykų, kuriuos kai kam natūraliai norėtųsi atmesti ir ignoruoti. Kiekvienas prisiima asmeninę atsakomybę už santykį, kurį sau apsibrėžia tų tamsiųjų gyvenimo pusių atžvilgiu, niekas dėl to nėra teisiamas. Viena vertus, čia socialinio darbuotojo rolę galima apibrėžti vien kaip prevencijos pareigūno, prevencijos dėl žalos, kurią gali lemti absoliutus socialinės atskirties suformuotų grupių ignoravimas. Kita vartus, socialinis darbuotojas duoda daugiau. Jis suteikia galimybę, tačiau norint ją pilnai realizuoti reikalingos ne tik abiejų pusių pastangos, kas, dažnu atveju, jau yra didelis iššūkis. Reikalingas ir bendras žmonių palaikymas, visapusė materialinė, emocinė, psichologinė pagalba, tik bendromis pastangomis galima gerinti užribyje atsidūrusiųjų gyvenimą.

Socialiniai darbuotojai nuolat tiesia tiltą tarp atskirų grupių. Čia neįkainojama yra savanorių pagalba. Abi veiklos kryptys praturtina visuomenę. Socialiniai darbuotojai turi formalizuotą įrankių rinkinį, institucijų paramą, pagalbos grupes, kurie suteikia pažeidžiamiems asmenims ar jų grupėms reikiamas priemones, įgūdžius susitvarkyti su ribojančiais probleminiais veiksniais bei padeda palaipsniui integruotis į visuomenę. Nepaisant socialinių darbuotojų ir valstybės indėlio, šie resursai, tiek finansiniais, tiek žmogiškųjų išteklių aspektais ne visuomet yra pakankami, kartais neįkainojamas yra pats žmogiškumo faktorius, kurį pademonstruoti gali kiekvienas be išimties, ir tai padaryti gali per savanoriškas veiklas ir iniciatyvas. Kartais motyvaciją keistis ar įdėti papildomų pastangų gali sužadinti be jokio paslėpto grąžos lūkesčio parodyta empatija, altruizmas. Suvokimas, jog žmonės nėra visiškai apatiški, abejingi, jog aplinka gali būti ne tik priešiška, jog pasaulis gali būti saugi vieta saviraiškai ir kūrybai, nepriklausomai nuo asmeninės istorijos, negandų, nesėkmių, gali tapti stipria jėga įveikiant sunkumus, negalias, priklausomybes. Taigi, savanorystė padeda siekti visuomenės pokyčio.

Varėnos socialinių paslaugų centro

Vyresnioji socialinė darbuotoja

Rita Kvietkauskienė