Stebuklingas gamtos lobis

Dzūkijos gamtos pasaulis labai savitas ir turtingas.

Besilankant Zervynose, dienos užimtumo grupės lankytojai, turėjo galimybę pabuvoti prie vadinamos „Ūlos akies“.

Nusileidus, siauručiais laipteliais, kurių yra net 138, vedančiais, per medinį tiltelį, į šalia stataus skardžio esančią pievutę, atsiveria - Versmė Ūlos akis – verdenė (virduklis, versmė, šaltinis). Tai viena įspūdingiausių Dzūkijos versmių, esanti Varėnos rajono Marcinkonių seniūnijoje,netoli Mančiagirės, Ūlos upės kairiojo kranto terasoje, pati grąžiausia ir labiausiai lankoma Ūlos vieta.

Šią, ištisus metus, kunkuliuojančią šaltinio versmę, 2000 aisiais m. paskelbė hidrogeologiniu gamtos paminklu. Besilankant, sužinojome, jog šaltinis yra sufoziniame 4,4 m ilgio ir 3,4 m pločio duburyje, virš upės lygio jis yra 4 m., jo gylis 1,2 m., vanduo kyla iš giluminių tarpmorerinių vandeningų sluoksnių ir daro nemažą spūdį. „Ūlos akyje“ nuolat kunkuliuoja stipraus vandens srauto keliamas smėlis. Šaltinio vanduo yra kalcio magnio hidrokarbonatinis. Jame yra apie 120 mg/l ištirpusių mineralinių medžiagų. Vanduo gėlas, minkštas, bekvapis, tačiau turi silpną geležies prieskonį. Jame 1,3 karto daugiau mangano ir dukart daugiau geležies, palyginti su geriamo vandens standartu. Vanduo iš šaltinio mažu 67 m ilgio upeliu, kiek pavingiuoja lygia greta su Ūlos upe, tada, pasukęs į vakarus, nučiurlena į upę.

Ūlos akis iš arčiau:

Įspūdingas kraštovaizdis, senieji „aprengti" kryžiai, jaukios pirkutės - viskas palieka nepakartojamą įspūdį!